PAŠILAIČIŲ BAŽNYČIA
Aprašymas
Vieta | Medeinos g. Vilnius |
Užsakovas | Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnyba |
Plotas | 2000 m2 |
Metai | 2009 |
Foto | R.Daskevičius |
Komanda
Donaldas Trainauskas |
Darius Baliukevičius |
„ATVERTOS DURYS”
Šiandieninis Vilnius – tarsi ne vienas, o lyg ir du atskiri miestai, du be galo skirtingi pasauliai: senoji, istorinė dalis – UNESCO saugomas senamiestis, šimtmečiais skirtingų kartų kurtos ir perkurtos miesto erdvės, vaizdingas landšaftas, kuriame dominuoja įvairių konfesijų, architektūros stilių šventovės, ir vadinamieji naujieji (miegamieji) miesto rajonai, kurių dauguma iškilo viską suniveliavusiu sovietmečiu - miestas be istorinių tradicijų ir regimų kultūros ženklų, be sakraliųjų erdvių, savotiška dykynė, tyrai...
Lietuvos architektų sąjungos ir Vilniaus arkivyskupijos 2007 metais surengtame Pašilaičių parapinės bažnyčios architektūrinių pasiūlymų konkurse pateiktas projektas laimėjo I vietą. Architektūrinė jo idėja – „atvertos durys“, simboliškai primenanti istoriją apie Gerosios Naujienos paskelbimą, kai Jonas Krikštytojas Judėjos dykumoje liudijo apie Viešpaties atėjimą („Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!” (Mt 3, 1-3)), o kartu ir Jėzaus Kristaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!” (Mt 11, 28). Pašilaičių parapinės bažnyčios misija būtent tokia ir yra: plačiai atvertos durys Jam, o kartu ir kiekvienam iš mūsų, siekiant atgaivinti Naująjį miestą...
Projekte siūloma šventovės kompleksui išnaudoti esamą reljefą, į kurį ji organiškai įsikomponuotų. Sklype formuojamas užstatymas atsižvelgiant į tradicinę bažnyčios orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu: rytai – vakarai, be to, atsižvelgiant į esamą parko užstatymo koncepciją, nauji pastatai planuojami koncentruotai, kuo daugiau erdvės paliekant viešiesiems poreikiams. Bažnyčios fasadui būdinga santūri, šiuolaikiška stilistika, siekiant perteikti pagrindinę pastato „atvertų durų” koncepciją. Fasadų apdailai siūloma naudoti monolitinio betono apdailą. Bažnyčios planinė struktūra: klasikinė, vienanavė erdvė, išlaikyta simetrija, pagrindinis altorius numatytas pastato gale. Bažnyčios interjeras lakoniškas, drauge šviesus ir šiltas, tiek savo spalvine gama, tiek naudojamomis medžiagomis (medis), pagrindinis jo akcentas – kryžius virš altoriaus.